Karinių naujienų svetainė Ginklai.net

Paieška


Grįžti

Panzerschreck

Parašė:
2005.11.13 00:00

   

Pirmąjį reaktyvinį granatsvaidį sukūrėamerikiečiai. Jų sukurta Bazooka buvo greitai aprūpinti kariai Afrikoje, šių granatsvaidžiųpateko ir į rytų frontą. Tuo metu vokiečiai taip pat nesnaudė ir kūrė savo granatsvaidįR-Werfer 43 (raketų paleidėjas, metikas vok.). Kariuomenę visada domino priešų karinėtechnika. Taip pat visada buvo stengiamasi išlaikyti savo ginklų konstrukciją paslaptyje, tai yralabai sunku, o tokio masto kariniuose veiksmuose, kaip antrojo pasaulinio karo metu – neįmanoma.Vokiečiai netrukus gavo pirmuosius Bazooka pavyzdžius. Skinerio idėjos, sužavėjusios JAVkarinę vadovybę, paliko įspūdį ir vokiečiams, kurie atsisakė R-Werfer 43 projekto irpanaudoję Bazooka konstrukcijos sprendimus ir sukūrė Raketen-Panzerbüchse (Raketen-raketinis,Panzer-tankas, büchse- šautuvas vok.). Oficialiai šio daugkartinio reaktyvinio granatsvaidžiotrumpinys buvo RPzB, bet netrukus jis tapo žinomas Panzerschreck (Panzer-tankas, Schreck-baimė,siaubas vok.), o kariai jį vadino tiesiog Ofenrohr (dūmtraukis vok.).

Pirmuoju šio reaktyvinio granatsvaidžio modeliu tapo Raketenpanzerbüchse 43, sukurtas1943metais. Vokiečiai panaudojo Bazooka veikimo principą, bet aklai nekopijavo JAVgranatsvaidžio. Bazooka kalibras buvo 60mm, vokiečiai suprato, jog norint ginklą padarytiefektyvų, reikia pasirinkti didesnį kalibrą. Todėl Panzerschreck kalibras yra 88mm, žinoma tamįtakos turėjo ir tai, jog jau buvo sukurtos ir pagamintos 88mm granatos R-Werfer 43. Panzerschreckbuvo 164cm ilgio ir svėrė 9,25kg. Kaip ir Bazooka šis granatsvaidis turėjo fiksuotą taikiklį.Bet RpzB43 nebuvo tik padidinta Bazooka versija. Vokiečiai garsėja savo kruopštumu, todėlnenuostabu, jog jie nepadarė tos pačios klaidos, kaip amerikiečiai. Panzerschreck raketa buvopaleidžiama elektros srove, bet užuot naudoję elementus, kaip amerikiečiai, vokiečiai pasirinkosudėtingesnį, bet žymiai patikimesnį variantą. Paspaudus Panzerschreck gaiduką, į ritę buvoįstumiamas nedidelis magnetas, ritėje indukuodavosi elektros srovė, kurio užtekdavo paleistireaktyvinės granatos variklį.

Pirmajame Panzerschreck modelyje buvo naudojama RPzB.Gr. 4322 reaktyvinė granata. 3,25kgsvorio reaktyvinė granata turėjo 660g svorio kumuliacinę galvutę (kumuliacinių sviediniųveikimas aprašytas straipsnyje apie Faustpatrone ir Panzerfaust). Buvo sukurtos dvi RPzB.Gr. 4322versijos ¬¬– Sommer (vasara vok.), kuri buvo veiksminga esant nuo -5°C iki +50°C temperatūraiir Winter (žiema vok.), veiksminga esant -40°C – +30°C temperatūrai. Reaktyvinėje granatojebuvo naudojamas kietas kuras, kuris leido jai išvystyti 105m/s greitį ir visiškai sudegdavo tikgranatai nuskriejus 2m. Reaktyvinės granatos išmetamos dujos buvo didelis Panzerschreck trūkumasne tik dėl to, jog už šaulio turėjo būti gana didelis laisvas plotas, bet ir dėl to, jogranatai išskriejus iš vamzdžio, jos variklis tebeveikė ir išmetamos įkaitusios dujos kenkėšauliui. Dėl šios priežasties kariams naudojantiems Panzerschreck buvo išduodami nedegūsapsiaustai ir dujokaukės. Skrydžio metu granata buvo stabilizuojama žiedo formos stabilizatoriumipagamintu iš plieno lakšto. RPzB.Gr. 4322 pramušamoji galia buvo gana didelė, pataikiusi įtaikinį 60° kampu (idealus kampas turėjo būti 90°) ji galėjo pramušti 160mm šarvą.

Raketenpanzerbüchse 43 nebuvo mėgstamas kareivių, tikriausiai pagrindine to priežastimireikėtų laikyti dažnas traumas dėl granatos išmetamų dujų. Dėl to šio Panzerschreck modeliobuvo pagaminta gana mažai.

1943 metų lapkričio mėnesį buvo pradėtas gaminti naujas Panzerschreck modelisRaketenpanzerbüchse 54.

Naujojo modelio paleidimo vamzdžio matmenys išliko nepakitę, bet ginklas pasunkėjo iki11kg. Svoris išaugo dėl to, jog ant paleidimo vamzdžio buvo pradėtas montuoti skydas. Kariaibuvo itin nepatenkinti, tuo, jog jie nebuvo apsaugoti nuo reaktyvinės granatos išmetamųjų dujų.Galima buvo pasirinkti Bazooka variantą – modifikuoti granatą, kad visas kuras sudegtu darprieš jai paliekant paleidimo vamzdį, bet tai būtų sumažinę jos greitį ir ginklo efektyvausveikimo nuotolį. Geresnį sprendimą pasiūlė karys, puikiai susipažinęs su Panzerschreck,tankų medžiotojų padalinio oberleitenantas Rychersas (Oberleutnant Riechers). Jis pasiūlė antgranatsvaidžio sumontuoti 36 x 47cm skydą, kuris saugotų šaulį. Idėja buvo priimtina irnetrukus buvo pradėti gaminti RPzB54. Kadangi šaukliui reikėjo taikytis per skydą, jame buvosumontuotas langelis, kuris buvo gaminamas iš žėručio. Naujasis Panzerschreck žymiai palengvinokarių darbą, tačiau buvo ir trūkumų. RPzB paleidimo vamzdžio galai buvo atviri, todėl buvoeliminuojama atatranka, sumontavus skydą, reaktyvinės granatos išmetamosios dujos gana stipriaismogdavo į jį. Taigi Panzerschreck atsirado efektas kurį iš dalies galima vadinti atatranka.

RPzB54 paleidimo vamzdis beveik nesiskyrė nuo savo pirmtako, visgi šiam ginklui buvo sukurtanauja reaktyvinė granata. RPzB.Gr. 4322 pakeitė RPzB.Gr. 4992. Naujoji granata beveik nesiskyrėnuo savo pirmtakės. Jos dydis, greitis ir pramušamoji galia liko tokie patys, išoriškai abigranatos buvo identiškos, taip pat buvo dvi granatos versijos skirtos naudoti esant skirtingomstemperatūroms. Vienintelis pakeitimą buvo patobulintas kietasis reaktyvinės granatos kuras,leidęs padidinti Panzerschreck efektyvaus veikimo nuotolį.

Panzerschreck buvo itin pigus, vieno granatsvaidžio kaina tebuvo 70 reichsmarkių, ją galimapalyginti su 3.7 cm PaK 35/36 prieštankinio šautuvo kaina, kuri siekė 5730 RM. Nors įpanzerschreck kainą neįskaičiuota reaktyvinių granatų kaina, skirtumas vis tiek stulbinantis.RPzB54 gamyba trukdavo vos 10 valandų. Taigi tai buvo pigus, paprastas ir gana veiksmingas ginklas,rodėsi, kad jo gamybos apimtys turėjo būti milžiniškos, bet buvo kitaip. Pradinis užsakymasRPzB54 buvo 382 000 granatsvaidžių, bet netrukus jis buvo sumažintas. Per visą antrąjįpasaulinį karą buvo pagaminta 289 151 granatsvaidžių ir 2 218 400 granatų. Nors iš pirmožvilgsnio skaičiai atrodo dideli, jie kelis kartus mažesni nei Panzerfaust. 1944 metų pabaigojeoficialiai į vokiečių ginkluotę buvo priimtas naujas reaktyvinis granatsvaidisRaketenPanzerbüchse 54/1. Šis ginklas buvo sutrumpintas iki 135cm ir palengvinąs iki 9,5kg. Taippat buvo pakeistas granatsvaidžio paleidimo mechanizmo kontaktas su granata. Ankstesniuosemodeliuos jis buvo kaiščio formos, o RPzB54/1 jis pakeistas į žiedo formos kontaktą. Daugiaupakeitimų šiame modelyje nebuvo padaryta. Tik 1945 metų pradžioje pirmieji šio panzerschreckmodeliai pasiekė karius. Iš viso buvo užsakyti 48 000 granatsvaidžių, bet iki karo pabaigostebuvo pagaminti 25 744 RPzB54/1.

Šiam Panzerschreck modeliui buvo sukurtas įdomus taikiklis, pavadintas Deckungszielgerät(priedangos taikiklis). Šis periskopinis taikiklis leido šauliui nusitaikyti ir saugiai šaudytiiš priedangos. Buvo užsakyta 100 000 tokių taikiklių. Visgi drįsčiau suabejoti jų efektyvumu.Reaktyvinių granatsvaidžių trūkumas yra karštų dujų srovė išeinanti iš granatsvaidžiogalo. Dėl to norint saugiai šaudyti reikėdavo gana didelio laisvo ploto. Taigi šaudyti išpriedangos galėjo būti pavojinga, tad norint efektyviai naudoti Deckungszielgerät reikėjo labaiatidžiai pasirinkti priedangą.

Karo pabaigoje vokiečiai pajautė didelį resursų stygių. Stengiantis sutaupyti metalo, buvonuspręsta pabandyti Panzerschreck gaminti iš presuoto ir impregnuoto kartono. Idėja pasiteisino,buvo sutaupyta 5,5kg metalo, o granatsvaidžio svoris sumažėjo 2kg. Šiais laikaisgranatsvaidžiai neretai gaminami iš kartono, bet daugelis jų yra vienkartiniai. Todėl, jei šiPanzerschreck versija būtų pradėta gaminti masiškai, tikriausiai būtų iškilę rimtųpatikimumo problemų. Visgi iki karo pabaigos tokie granatsvaidžiai nebuvo pradėti gaminti, tadkaip jie būtų tarnavę tikriausiai ir nesužinosime.

Bene įdomiausia Panzerschreck modifikacija buvo Fliegerschreck (flieger – lakūnas, schreck– baimė, siaubas vok.). Pats granatsvaidis buvo beveik nepakeistas, tiesiog pridėtas kitastaikiklis. Didžiausias pakeitimas buvo reaktyvinė granata. 17,4cm ilgio ir 8,8cm skersmens granataskildavo į 144 padegamuosius užtaisus. Šią granatą buvo galima paleisti ir iš paprastoPanzerschreck. 1945 metų pradžioje šio ginklo kūrimas buvo baigtas, pagaminta 500 sviedinių.Visgi karo veiksmuose Fliegerschreck niekada nebuvo panaudotas.

1944 lapkričio mėnesį buvo pradėti naujo granatsvaidžio kūrimo darbai. Šis Panzerschreckturėjo būti 105 mm kalibro. Pirmasis prototipas svėrė 18kg ir buvo net 240cm ilgio. 6,1kg svoriogranata iš 300m atstumo galėjo pramušti 180mm šarvą (pataikymas 60° kampu). Toks prototipasnepatenkino vokiečių karinės vadovybės. Panzerschreck 10,5cm buvo per daug sunkus, didelis irnepakankamai efektyvus. Naujas modelis buvo 2m ilgio ir svėrė 5kg mažiau už savo pirmtaką. 200gsunkesnė granata galėjo pramušti 220mm šarvą (pataikymas 60° kampu). Buvo pagaminti keli šioprototipo vienetai, bet jis nebuvo panaudotas kariniuose veiksmuose.

Tikriausiai jau pastebėjote, jog nenurodžiau nei vienos Panzerschreck modifikacijosefektyvaus veikimo nuotolio. Galima rasti įvairios informacijos, nurodančios skirtingus atstumus,nuo 100m iki 1km. Pradėsime nuo to, kas yra neabejotina. Dažniausiai minimalus atstumas ikitaikinio buvo apie 50m. Nors teoriškai granata būdavo veiksminga nuskriejus apie 15m, 50m buvolaikoma saugiu atstumu, dėl sprogimo ir žinoma dėl to, jog taikinys paprastai nestovėdavo irnelaukdavo, kol į jį bus paleista reaktyvinė granata. Teoriški buvo nurodoma, jog Panzerschreckgali būti efektyvus net 700m atstumu. Bet dažniausiai nejudantys taikiniai buvo atakuojami išmaksimalaus 400m atstumo, o judantys iš 100-200m atstumo. Kaip ir Bazooka, Panzerschreck buvoprieštankinis ginklas, bet neretai buvo naudojamas prieš pėstininkus ir įtvirtinimus. Vienamepranešime rašoma, jog kariai sėkmingai atakavo už 1km esančius įtvirtinimus su Panzerschreck.Tai tikėtina, bet tikrai nebuvo įprasta, norint pasiekti tokį atstumą reikėjo šaudytiparaboline trajektorija. Visgi dažniausiai kariams buvo nurodoma naudoti Panzerschreck išnedidesnio, nei 150-200m atstumo prieš judančius taikinius ir nedidesnio, nei 300-400m priešnejudančius. Buvo laikoma, jog iš tokio atstumo yra didžiausia tikimybė saugiai sunaikintitaikinį.

Tik sukūrus Panzerschreck reikėjo kurti ir jo panaudojimo taktiką, nes iki tol panašausginklo vokiečių kariuomenėje nebuvo. Skirtingai nei Panzerfaust, Panzerschreck nebuvo kiekvienokario ginklas. RPzB buvo skiriamas dviejų karių komandai, šauliui ir užtaisytojui. Iš tokiųkomandų buvo formuojami tankų medžiotojų daliniai, kuriuos paprastai sudarydavo trys komandos,dengiančios viena kitą. Kartais tankų medžiotojai veikdavo naktimis, tada viena komandaturėdavo išauti apšviečiamąją granatą, o kito sunaikinti apšviestą tanką. Visgi didelisPanzerschreck ilgis ir svoris, buvo gana didelė kliūtis kariams.

Panzerschreck buvo nuspręsta montuoti ir į šarvuočius. Vienas tokių buvo Panzerjäger(tankų medžiotojas vok.) Bren 731(e). Vokiečiai kūrė 6-10t šarvuotį tinkamą montuotiprieštankinių granatsvaidžių sistemai, bet perimtas britų šarvuotis pasirodė tinkamas, todėljis buvo gana plačiai naudojamas. Raidė e reiškė, jog tai užsienio technika naudojamavokiečių kariuomenės. Šis šarvuotis svėrė vos 4t ir buvo gana nedidelis (3.65m X 2.05m X1.60m) bei manevringas. Dažniausiai juo naudojosi tankų medžiotojai. Panzerjäger Bren 731(e)buvo sumontuota trijų Panzerschreck platforma. Ši platforma buvo montuojama ir į kitusšarvuočius ir net į Kübelwagen visureigius. Šis šarvuotis daugiausiai buvo naudojamas rytųfronte.

Kitas įdomus Panzerschreck pritaikymas buvo Panzerjäger Borgward B IVc Ausf m RPzB 54 (tankųmedžiotojas Borgward (kompanijos pavadinimas) su RPzB54 vok.). Tai buvo Borgward B IV modifikacija.Šis šarvuotis buvo gana greitas ir lengvas, o jame sumontuota šešių Panzerschreck platforma.Visi granatsvaidžiai iššaudavo vienu metu, todėl tikimybė pataikyti ir sunaikinti taikinį buvogana didelė. Visgi Nei vienas iš šių šarvuočių nebuvo standartinis, jų buvo gana mažai.Panzerjäger Borgward B IVc Ausf m RPzB 54 vienintelį kartą buvo panaudotas ginant Berlyną.

Panzerschreck negalima pavadinti pačiu efektyviausiu prieštankiniu antro pasaulinio karoginklu. Nors jis ir buvo kiek tobulesnis už JAV Bazooka, pagal kurią ir buvo sukurtas, nei vienasšių ginklų negalėjo pasigirti esąs itin efektyvus. Kaip ir JAV atitikmuo Panzerschreck buvodažnai naudojamas prieš pėstininkus ir įtvirtinimus. Jei apie Bazooka buvo galima pasakyti, jogtai toli gražu ne tobulas ginklas, bet amerikiečiai nieko geresnio neturėjo, apie Panzerschrecktaip tikrai nepasakysi. Vokiečiai turėjo paprastesnį ir efektyvesnį prieštankinį ginklą –Panzerfaust. Tad galima drąsiai sakyti, jog Panzerschreck, nors ir nebuvo visiškai bevertis, jįužgožė paprastas, efektyvus ir itin plačiai naudotas Panzerfaust.


Techniniai duomenys
ModelisRPzB43RPzB53
Kalibras88mm88mm
Ilgis164cm164cm
Svoris9,25kg11kg
Granatos greitis105m/s105m/s
Granatos svoris3,25kg3,25kg
Pramušamo šarvo storis (pataikymas 60° kampu)160mm160mm
Pramušamo šarvo storis (pataikymas 90° kampu)230mm230mm

Komentarai


Komentarų nėra


Norėdami parašyti komentarą, jūs turite prisijungti.