<?xml version="1.0" encoding="utf-8"?>
<rss version="2.0">
<channel>
<title>Ginklai.NET - Straipsniai RSS naujienos</title>
<description>Ginklai.NET publikuojami straipsniai</description>
<link>http://www.ginklai.net</link>
<language>lt</language>
<image>
	<url>http://www.ginklai.net/images/logo.gif</url>
	<title>Ginklai.NET</title>
	<link>http://www.ginklai.net</link>
</image>
<generator>RSS generator for Ginklai.NET.</generator>

<item>
<title> Lietuviški naikintuvai ir jų kūrėjai 2 dalis</title>
<description><![CDATA[ANBO ]]></description>
<category>News</category>
<pubDate>Sun, 26 Aug 2007 21:01:18 +0300</pubDate>
<link>http://www.ginklai.net/view/793/_lietuviški_naikint.html</link>
</item>

<item>
<title>Lietuviški naikintuvai ir jų kūrėjai</title>
<description><![CDATA[DOBI ]]></description>
<category>News</category>
<pubDate>Sun, 26 Aug 2007 16:35:02 +0300</pubDate>
<link>http://www.ginklai.net/view/792/lietuviški_naikintu.html</link>
</item>

<item>
<title>Werneris Heisenbergas ir Hitlerio atominė bomba</title>
<description><![CDATA[Paskutinės 1945 m. balandžio dienos. Vokiečių fizikas Werneris Heisenbergas mina dviračiu tuščiu Pietų Vokietijos vieškeliu. Staiga priešais išdygsta SS karininkas ir užtveria jam kelią: &quot;Halt! Papiere! Kur važiuojate?&quot; šaukia esesininkas. Heisenbergas aiškina, jog jis nori pasiekti savo šeimą, gyvenančią Alpių papėdėje, į pietus nuo Miuncheno, mažame Urfeldto kaimelyje. Jis ką tik paliko savo laboratoriją, kurioje nesėkmingai bandė uždegti urano strypuose grandininę reakciją. &quot;Melas, jūs esate paprasčiausias dezertyras&quot;, riaumoja karininkas. &quot;O dabar pamatysite, ką mes su tokiais darome!&quot; Ir jau siekia savojo revolverio. ]]></description>
<category>News</category>
<pubDate>Sun, 26 Aug 2007 13:07:43 +0300</pubDate>
<link>http://www.ginklai.net/view/790/werneris_heisenberga.html</link>
</item>

<item>
<title>SAS: Irano Ambasados Šturmas (Operacija NIMROD)</title>
<description><![CDATA[1980 Balandžio trisdešimtą dieną, vienuoliktą valandą trisdešimt minučių šeši ginkluoti Demokratinės Revoliucijos Judėjimo už Arabistano išvadavimą (Democratic Revolutionary Movement for the Liberation of Arabistan (DRMLA)) nariai šaudydami įsiveržė į Irano ambasados pastatą Londone ir įkaitais paėmė dvidešimt šešis žmones. Jie buvo ginkluoti automatais (SMG), Brauningo 9mm pistoletais, 38 cal. revolveriais ir rusiškomis granatomis. Teroristai buvo remiami Irako ir jų pretekstas ambasados užgrobimui buvo autonomijos suteikimas nafta turtingo Arabistano regionui pietvakarių Irane. Oan, teroristų grupės lyderis pareiškė: „ Pirma, mes reikalaujame sau priklausančių teisių, antra, mes reikalaujame laisvės, autonomijos ir pripažinimo Arabistano žmonėms, trečia, mes reikalaujame paleisti devyniasdešimt vieną arabų kalinį esantį Arabistane.“ Tuomet jis pagrasino: „Jei reikalavimai nebus įvykdyti iki ketvirtadienio vidurdienio, gegužės pirmos dienos, ambasada ir įkaitai bus išsprogdinti. ]]></description>
<category>News</category>
<pubDate>Mon, 31 Jul 2006 07:46:24 +0300</pubDate>
<link>http://www.ginklai.net/view/680/sas_irano_ambasados_.html</link>
</item>

<item>
<title>Pistoletu-kulkosvaidziu raida</title>
<description><![CDATA[Pistoletas kulkosvaidis – tai automatinis artimojo mūšio šaunamasis ginklas, sukonstruotas šaudyti pistoleto šoviniais. Jo konstrukcijos ir kovinės savybės vienija pistoleto portatyvumą ir kulkosvaidžio ugnies nenutrūkstamumą. Pistoletas kulkosvaidis yra asmeninis, šaudantis pavieniais šūviais ir šūvių serijomis, patogus nešiotis ir nepakeičiamas artimame mūšyje (mieste, miške, tranšėjose, pastatuose) ginklas. Jo taikymo nuotolis, kulkos kaunamoji galia ir kliudymų tankumas didesnis nei pistoleto, bet kur kas mažesnis už automatinio šautuvo. ]]></description>
<category>News</category>
<pubDate>Wed, 05 Apr 2006 07:36:36 +0300</pubDate>
<link>http://www.ginklai.net/view/654/pistoletu_kulkosvaid.html</link>
</item>

<item>
<title>Mauser HSc</title>
<description><![CDATA[Kai prabylama apie apie vokiškus pistoletus, atsiradusius tarp Pirmojo ir Antrojo pasaulinių karų, pirmiausia prisimenami Walther PP bei PPK, tos pačios firmos P-38 modeliai, nedaugelis dar prisimins Sauer P-38 (H), Bergmann Special, konstruktoriaus H.Ortgiss kūrinius, Mauser HSc ir kitus pisoletus. Šis pasakojimas- apie vieną iš dažnai nepelnytai užmirštamų „vokietukų“- Mauser HSc. ]]></description>
<category>News</category>
<pubDate>Tue, 07 Mar 2006 08:46:17 +0200</pubDate>
<link>http://www.ginklai.net/view/639/mauser_hsc.html</link>
</item>

<item>
<title>Šiuolaikinė medžioklė arbaletais ir lankais</title>
<description><![CDATA[Šiuolaikinius lankus galima suskirstyti į 3 tipus: ]]></description>
<category>News</category>
<pubDate>Mon, 06 Feb 2006 16:08:33 +0200</pubDate>
<link>http://www.ginklai.net/view/625/Šiuolaikinė_medži.html</link>
</item>

<item>
<title>Pistoletu raidos istorija</title>
<description><![CDATA[Pistoletų atsiradimas ir raida ]]></description>
<category>News</category>
<pubDate>Sun, 29 Jan 2006 20:14:50 +0200</pubDate>
<link>http://www.ginklai.net/view/626/pistoletu_raidos_ist.html</link>
</item>

<item>
<title>Elektroterminiai ir Elektroterminiai-cheminiai ginklai</title>
<description><![CDATA[Dažnai sakoma, kad nereikia vėl išradinėti dviračio ir taisyto to, kas nesugedę, visgi mokslininkai nėra tie žmonės, kuriems tai rūpi. Jie negali netobulinti puikiai veikiančių dalykų ir visai nekeista, jog jiems tai pavyksta. Daugelyje šiuolaikinių ginklų sviediniui pagreitį suteikia besiplečiančios parako dujos, ši sistema yra efektyvi ir laiko patikrinta, bet jai jau kuriami pakaitalai. ]]></description>
<category>News</category>
<pubDate>Fri, 20 Jan 2006 12:59:02 +0200</pubDate>
<link>http://www.ginklai.net/view/624/elektroterminiai_ir_.html</link>
</item>

<item>
<title>Gaussgunas</title>
<description><![CDATA[Konservatoriai sako: nesugedo – netaisyk, žinoma čia turima omenyje tikrai ne ginklai, bet nepaisant to, mokslininkai tikrai nėra konservatyvūs ir šio patarimo neklauso. Parakiniai ginklai, naudojami jau nuo XV amžiaus,  o užuominų apie juos galima sutikti dar anksčiau. Visgi nedaug kas galvoja, jog šie ginklai paseno ir laikas juos keisti kažkuo nauju. Nors taip galvoja ne kiekvienas, yra žmonių kurie domisi ir kuria pakaitalus šiuolaikiniams parakiniams ginklams. Daugelio tokių projektų esmė yra elektromagnetinių jėgų panaudojimas sviediniui iššauti. Tokių ginklų kūrimas paprastai motyvuojamas, tuo jog reikia vystyti naujas technologijas, bet iš tikro nei viena valstybė nenori atsidurti situacijoje, kai jai tenka kariauti su kita valstybe, kuri ginkluota naujos kartos ginklais. Taigi paprasčiausiai niekas nenori atsilikti. Jau ankščiau galėjote paskaityti apie vieną kuriamų ginklų – Railguną. Šiame straipsnyje aprašysiu dar vieną ginklą, kuris gal būt kada nors pakeis mums įprastus. ]]></description>
<category>News</category>
<pubDate>Wed, 28 Dec 2005 08:35:33 +0200</pubDate>
<link>http://www.ginklai.net/view/613/gaussgunas.html</link>
</item>

<item>
<title>Railgunas</title>
<description><![CDATA[Railgun (Rail – bėgis, gun – ginklas angl.), su šiuo ginklu susidurti teko nevienam žaidimų ir kovinių ar fantastinių filmų mėgėjui. Šį ginklą be abejo pamėgo Quake žaidėjai, filme „Trintukas „ („Eraser“) tokiu ginklu naudojos Arnoldas Švarcnegeris. Visgi daugelis Railguną laiko žaidimų ir filmų kūrėjų fantazijos vaisiumi. Iš dalies jie teisūs, ginklai vaizduojami filmuose ar žaidimuose yra fantastiniai, bet ne dėl jų veikimo principo, o dėl jų dydžio. ]]></description>
<category>News</category>
<pubDate>Wed, 07 Dec 2005 15:09:13 +0200</pubDate>
<link>http://www.ginklai.net/view/610/railgunas.html</link>
</item>

<item>
<title>PIAT</title>
<description><![CDATA[Antrojo pasaulinio karo pradžioje daugelis valstybių suprato, kad norint efektyviai gintis nuo tankų būtinas lengvas ir efektyvus prieštankinis ginklas. Britai taip pat nebuvo išimtis. Karo pradžioje jie tebenaudojo Boys prieštankinį šautuvą. Netrukus jie suprato, jog pirmojo pasaulinio karo ginklais yra beveik neįmanoma įveikti vis tobulėjančių vokiečių tankų. JAV ir Vokietija kovai su šarvuota technika nusprendė kurti reaktyvinius granatsvaidžius, britai kaip visada pasirinko kiek kitokį variantą. Tai iš dalies paaiškina, kodėl jie nežymiai aplenkė savo sąjungininkus ir priešininkus. ]]></description>
<category>News</category>
<pubDate>Tue, 22 Nov 2005 16:09:19 +0200</pubDate>
<link>http://www.ginklai.net/view/596/piat.html</link>
</item>

<item>
<title>Messerschmitt Me-264 „Amerikabomber“</title>
<description><![CDATA[...arba ko taip ir nepamatė amerikiečiai ]]></description>
<category>News</category>
<pubDate>Tue, 15 Nov 2005 14:57:07 +0200</pubDate>
<link>http://www.ginklai.net/view/592/messerschmitt_me_264.html</link>
</item>

<item>
<title>Panzerschreck</title>
<description><![CDATA[Pirmąjį reaktyvinį granatsvaidį sukūrė amerikiečiai. Jų sukurta Bazooka buvo greitai aprūpinti kariai Afrikoje, šių granatsvaidžių pateko ir į rytų frontą. Tuo metu vokiečiai taip pat nesnaudė ir kūrė savo granatsvaidį R-Werfer 43 (raketų paleidėjas, metikas vok.). Kariuomenę visada domino priešų karinė technika. Taip pat visada buvo stengiamasi išlaikyti savo ginklų konstrukciją paslaptyje, tai yra labai sunku, o tokio masto kariniuose veiksmuose, kaip antrojo pasaulinio karo metu – neįmanoma. Vokiečiai netrukus gavo pirmuosius Bazooka pavyzdžius. Skinerio idėjos, sužavėjusios JAV karinę vadovybę, paliko įspūdį ir vokiečiams, kurie atsisakė R-Werfer 43 projekto ir panaudoję Bazooka konstrukcijos sprendimus ir sukūrė Raketen-Panzerbüchse (Raketen-raketinis, Panzer-tankas, büchse- šautuvas vok.). Oficialiai šio daugkartinio reaktyvinio granatsvaidžio trumpinys buvo RPzB, bet netrukus jis tapo žinomas Panzerschreck (Panzer-tankas, Schreck-baimė, siaubas vok.), o kariai jį vadino tiesiog Ofenrohr (dūmtraukis vok.). ]]></description>
<category>News</category>
<pubDate>Sun, 13 Nov 2005 14:21:21 +0200</pubDate>
<link>http://www.ginklai.net/view/590/panzerschreck.html</link>
</item>

<item>
<title>BTR-60PB</title>
<description><![CDATA[Šarvuotis BTR-60P buvo sukurtas Gorskio konstruktorių biure, vadovaujant V.A. Dedkovui ir priimtas į ginkluotę 1959 metais. Buvo panaudota standartinė komponuotė: priekyje valdymo, gale variklio, o per vidurį desanto skyrius, kuriame telpa 16 karių, sėdinčių veidais į bortus. Šarvas yra atviras iš viršaus ir suvirintas iš 6-8 mm storio plieno lakštų. ]]></description>
<category>News</category>
<pubDate>Sat, 12 Nov 2005 18:24:59 +0200</pubDate>
<link>http://www.ginklai.net/view/584/btr_60pb.html</link>
</item>

</channel>
</rss>