• Straipsniai
• Naujienos
• Galerija

Heckler and Koch G11

Lengvųjų pėstininkų ginklų kūrime iškilusi jų patikimumo problema, kurios nepavyko patenkinamai išspręsti, parodė, jo atsirado būtinybė sukurti naują ginklo/šovinio sistemos koncepciją. 1969 metais Vokietijos vyriausybė pasirašė sutartį su Heckler and Koch dėl tokios sistemos kūrimo. Tai G11 kūrėjams leido imtis radikalių ir niekur kitur nenaudotų sprendimų. Tuo metu (ir dar dabar) pasaulyje naudojami automatai buvo per sunkūs, dėl savo kalibro. Jų atatranka buvo pernelyg didelė, o tai neleido taikliai šaudyti nepertraukiamos ugnies rėžimu. Taiklumas taip pat netenkino reikmių.

Šiuolaikinės mūšio sąlygos gerokai sumažino pataikymo galimybes mūšio sąlygomis. Dabartiniai taktiniai reikalavimai pralenkė egzistuojančias technologijas, todėl reikėjo sukurti visiškai naują koncepciją. Sąstingį naujų ginklo/šovinio sistemų kūrime nutraukė HK G11 naudojantis betūtę amuniciją. Šiam ginklui buvo iškelti šie reikalavimai: geras taiklumas, greitas paruošimas šaudymui, gera ergonomiška konstrukcija, kuo paprastesnis aptarnavimas ir betūtė amunicija.

Svarbiausias reikalavimas buvo padidinti ginklo taiklumą mūšio sąlygomis. Kadangi šiuolaikinis mūšio laukas yra palyginus nedidelis, dar vienas svarbus reikalavimas buvo greitas ginklo paruošimas šaudymui. Į šiuos reikalavimus buvo atsižvelgta pirminėse ginklo kūrimo stadijose, tai lėmė jog ginklas kurtas lengvas, tvirtas ir lengvai naudojamas. Tam reikėjo sumažinti ginklo ilgį, naujojo ginklo ilgis neturėjo trukdyti šauliui. Trumpesnis ir patogios konstrukcijos ginklas yra greičiau paruošiamas šaudymui.

Išorinė G11 dalis buvo kuriama taip, kad ginklą būtų patogu naudoti iš bent kurios padėties. Tam reikėjo, kad išorinėje uokso dalyje būtų kuo mažiau judančių detalių. Net neteisingai naudojant tokios paprastos konstrukcijos ginklą, šaulio veiksmų laisvė nebus apribota. Šaudyti G11 nuo peties arba nuo juosmens yra taip pat paprasta, nes šauliui nereikia rūpintis dėl išmetamų įkaitusių tūtų.

Ginklo patikimumas yra žymiai didesnis, nes visos judančios G11 dalys yra uokso arba korpuso viduje.

Dėl to, ginklą mažiau veikia išoriniai veiksniai, jam reikia mažiau priežiūros. Dėl tokios konstrukcijos G11 gali būti naudojamas visomis oro sąlygomis, kurį laiką gulėjęs sūriame vandenyje, smėlyje ar purve.

Dėl medžiagų pasirinktų uokso gamybai buvo padidintas ginklo atsparumas rūdims, kovos lauko aplinkai, cheminėms medžiagoms. Dėl lygaus paviršiaus G11 lengva valyti nuo ant jo patekusių kenksmingų medžiagų.

Kita svarbi užduotis G11 kūrėjams buvo padidinti ginklo taiklumą mūšio sąlygomis. Kareivių veikiamų įtampos stebėjimai parodė, kad vadinamasis “taiklus” pavienis šūvis dažniausiai būna netikslus dėl šaulio klaidos. Taiklumą galimą žymiai padidinti, jei ginklo kulkų sklaida savaime panaikina nusitaikymo paklaidą. Tačiau, jei tokia kulkų sklaida būtų nekontroliuojama ir kiekvieno pavienio šūvio metu kulka skrietų šiek tiek skirtinga trajektorija, ši savybė ne padėtų šauliui, o jam labai trukdytų.

Kad padidintų pataikymo galimybę G11 turi režimą leidžiantį šaudyti papliūpomis po tris kulkas su nustatyta kulkų sklaida kaip alternatyva pavienio šūvio režimui. Sklaida nepriklauso nuo šaulio, jo paruošimo ar pasirinktos padėties šaudymui. Tokio režimo privalumas yra tas, kad bent viena iš trijų kulkų pataikys į taikinį ir jį neutralizuos. Tokį rezultatą buvo galima pasiekti tik suderinus didelę greitošaudą ir minimalų detalių judėjimą užpakalinėje ginklo dalyje.

G11 kūrėjai puikiai pritaikė ginklą nepertraukiamos ugnies režimui. Šiuo režimu galima gana taikliai šaudyti net į judančius taikinius. G11 konstrukcija neleidžia atatrankos jėgai iš karto veikti šaulio peties, o paverčia ją į maksimalaus ilgio bangą. Šios konstrukcijos ypatybės dėka šaudant nepertraukiamos ugnies režimu kulkų sklaida yra gana nedidelė.

G11 rankena yra labai arti ginklo masės centro, tai sumažina svorį tenkantį kitai rankai palaikančiai ginklo priekinę dalį. Dėl to ginklas greičiau paruošiamas šaudyti iš bent kokios pozicijos. Į nuleistuko grupę įeina nuleistuko mechanizmas, saugiklio mechanizmas, ir šaudymo režimo pasirinkimo svirtis. G11 turi tris šaudymo režimus: pavieniais šūviais, papliūpomis po tris šūvius ir nepertraukiama ugnimi.

G11 šovinio padavimo mechanizmas (beje tai viena įdomiausių šio ginklo dalių), yra vertikaliai įtaisytas cilindras sumontuotas už rankenos. Svarbiausi tokio mechanizmo bruožai yra šie: jei vienas šovinys yra lizde, antro į jį įstumti neįmanoma, visas procesas vyksta gana tyliai, šaudant visas mechanizmas nejuda iš savo vietos, o tai žymiai sumažina atatranką.

Dėtuvė yra taisoma lygiagrečiai vamzdžiui, virš vamzdžio apsodo. Dėtuvės talpa yra 50 šovinių, kurie sudėti viena eile. Apytikslis šovinių skaičius dėtuvėje yra matomas iš išorės.

Lengvai nuimamas vamzdžio apsodas yra ginklo priekyje, pritvirtintas prie uokso, jis dengia vamzdį. Jei reikia, prie G11 galima tvirtinti dvikojį arba durtuvą.

G11 spyna yra paprastos ir visiškai naujos koncepcijos. Šoviniai iš dėtuvės paduodami į cilindre esantį lizdą. Tuo metu šovinys yra statmenas šūvio krypčiai. Tada cilindras pasisuka 90 laipsnių laikrodžio rodyklės kryptimi. Kai šovinys atsiduria vienoje linijoje su vamzdžiu, gaidukas pramuša kapsulę. Cilindras vėl pasukamas 90 laipsnių į šovinio padavimo poziciją. Šis seka pastoviai kartojama, kai šaudoma serijomis. Tokios sistemos privalumai: paprasta konstrukcija, turinti mažiau dalių; nors ginklas yra trumpas, jo vamzdis gana ilgas; spyna nejuda atgal; trumpas šovinio padavimo laikas; didelė greitošauda, dėl trumpo spynos judėjimo.

Visas G11 mechanizmas: nuleistukas, saugiklis, šaudymo rėžimo keitiklis – yra slankus. Po to kai kulka palieka vamzdį, mechanizmas juda atgal ir suspaudžia spyruoklę.

Šaudant papliūpomis po tris šovinius gaidukas pramuša antro ir trečio šovinių kapsules iš karto po to, kai jei atsiduria reikiamoje pozicijoje. Visų trijų šūvių metu mechanizmas juda atgal didėjančiu greičiu, bet atatranka yra nedidelė. Iš trijų šūvių praktiškai gaunasi vienas, o greitošauda siekia 2000 (skirtingi šaltiniai nurodo iki daugiau nei 2100) šūvių per minutę. Joks kitas ginklas negali pasiekti tokių rezultatų.

Šaudant nepertraukiamos ugnies režimu, po to kai iššaunama pirmoji kulka, gaidukas fiksuojamas kol mechanizmas grįžta į pradinę padėtį. Greitošaudą sumažinama iki 600 šūvių per minutę (tai optimaliausia greitošauda automatui). Šaudant šiuo režimu atatranka yra tokia maža, jog šaudant kartu galima taikytis.

3,6 kilogramų svorio ir 75 cm yra tinkamas visoms operacijoms ir gali pakeisti pistoletą-kulkosvaidį ar net lengvąjį kulkosvaidį. Tai šiuolaikiniam ginklui yra didžiulis privalumas.

Buvo sukurta net 14 G11 prototipų ir modifikacijų, kol galiausiai apsistota ties vienu. Koviniai ginklo bandymai pradėti 1989 metais, bet dėl finansinių problemų Vokietijos kariuomenė nebuvo perginkluota šiais automatais.

Betūtė amunicija

Kuriant naują ginklą reikėjo ir naujos koncepcijos šovinio. Reikalavimus galėjo patenkinti tik maža betūtė amunicija, Heckler and Koch ir Dynamit Nobel nusprendė kurti 4,7x33mm (pagal JAV 4,9x34mm) kalibro šovinį.

Pagrindiniai šovinio komponentai liko tie patys (išskyrus tūtelę): kulka, užtaisas(padengtas lako sluoksniu, kuris pakeičia tūtą ir pilnai sudega), kapsulė. Tačiau jo konfigūracija ir veikimas skiriasi nuo standartinių šovinių.

Pakeista ir šovinio forma, ji tapo kvadratine. Naudojant apvalius šovinius, buvo neišvengiamai prarandama vieta dėžėse ar dėtuvėse. Buvo pašalinta trintis tarp šovinių ir šovinių bei dėtuvės sienelių, gana dažnai ši trintis standartiniuose ginkluose būna gedimų priežastis.

Mažesni kulkos matmenys žymiai padidino dėtuvės talpą. Tai, jog nėra tūtos žymiai sumažino šovinio svorį. Didelė greitošauda šaudant papliūpomis po tris šovinius yra galima dėl trumpo šovinio ir labai mažo jo padavimo atstumo.

Iš pradžių užtaisui buvo naudojama nitroceliuliozė, tačiau iškilus problemų dėl šovinio saugumo, ji buvo pakeista heksogeno denatūratu, nes jo užsidegimo temperatūra yra 100C aukštesnė. Po daugybės modifikacijų kulka atrodo kaip 8x8x33mm dėžutė, o jos balistiniai rodikliai nenusileidžia standartiniams šoviniams. Kulka atitinka visus standartus, net esant labai mažam atstumui ji neskyla. Dėl mažo oro pasipriešinimo, kulkos efektyvus nuotolis yra gana didelis, ji pramuša vokiečių šalmą iš 600 metrų.

Be standartinio kovinio šovinio buvo sukurta trasuojanti kulka, šovinys su gumine kulka, šovinys manevrams ir tuščias šovinys.