|
Idėja sukurti sudedamą pistoletą-kulkosvaidį tikrai
nėra nauja. Pirmieji ją įgyvendinti mėgino šveicarai Antrojo pasaulinio karo metu. Vėliau, po
karo, ją plėtojo prancūzai ir čekoslovakai. Nors šiuos ginklus galima pavadinti sudedamais, jie
nebuvo užmaskuoti. Buvo aišku, jog tai ginklai, jie buvo sudedami tik tam, kad būtų lengviau
juos pervežti ar nešiotis.
Šveicarų sudedami pistoletai-kulkosvaidžiai.
Pirmąjį pistoletą-kulkosvaidį su užlenkiamu dėtuvės korpusu pagamino šveicarų firma
Schweizerische Industrie Gesellschaaft (SIG) 1933 metais. Ginklas buvo pavadintas SIG MKMO, jis buvo
panašesnis į karabiną, nei į šiuolaikinį pistoletą kulkosvaidį, ypač, su į nišą
buožėje užlenktu dėtuvės korpusu. Sudėtas MKMO nebuvo trumpesnis ar užmaskuotas, bet jį
buvo daug patogiau nešiotis. šio ginklo gamyba buvo labai sudėtinga ir tiksli, todėl brangi.
MKMO veikimas buvo pagrįstas laisvos spynos su uždelsimu principu, todėl reikėjo daug mažų,
tiksliai pagamintų detalių. 1937 buvo sukurtas kitas sudedamas pistoletas-kulkosvaidis – MKMS.
šis ginklas buvo daug paprastesnis, naudota paprasta laisva spyna . Kaip ir MKMO, naujasis ginklas
turėjo tik užlenkiamą dėtuvės korpusą.
Šveicarai gamino pistoletus-kulkosvaidžius su užlenkiamom dėtuvėmis iki 1958 metų.
Paskutiniai du modeliai buvo MP48 ir MP 310. Šiuose modeliuose nebuvo saugiklių. Buvo numatyta,
kad šie ginklai bus nešiojami be įdėtos dėtuvės, tai turėjo užtikrinti saugumą.
Čekoslovakų sudedami pistoletai-kulkosvaidžiai
Iš karto po Antrojo pasaulinio karo čekai siekdami modifikuoti savo pistoletus
kulkosvaidžius (ZK383), sumontavo juose užlenkiamą dėtuvės korpusą. Naujasis ginklas
pavadintas ZK383H, išoriškai buvo labai panašus į SIG MKMO. Paminėtina, jog tiek ZK383, tiek
ZK383H spyna buvo labai įdomi. Joje buvo įdėtas papildomas svoris, kurį galima lengvai išimti.
Su svoriu galima buvo iššauti 500 šūvių per minutę, be – 700. Kaip ir šveicarų
pistoletai-kulkosvaidžiai, čekoslovakiškas ZK383K buvo sudedamas, bet ne užmaskuotas.
Prancūzų sudedami pistoletai-kulkosvaidžiai
Prancūzai buvo susižavėję sudedamo pistoleto-kulkosvaidžio idėja. Per septynerius metus
(1947-1954) jie sukūrė šešis šių ginklų modelius, trijų konstrukcija buvo visiškai
skirtinga.
Pirmąjį prancūzišką sudedamą pistoletą-kulkosvaidį 1947 sukūrė ir pagamino
Manufacture d’Armes Chatellarault (M.A.C.), jis buvo pavadintas M.A.C. M47-2. Šis ginklas turėjo
užlenkiamą pistoletinę rankeną ir buožę. Sudėtas M47-2 buvo 32cm trumpesnis, nei pusė MKMO.
Tai buvo tik eksperimentinis modelis, 1948 metais jis buvo patobulintas ir sukurtas M.A.C. M48LS.
Trečią sudedamą pistoletą-kulkosvaidį sukūrė kita kompanija, Manufacture d’Armes de
Saint-Entienne (M.A.S.). Išoriškai M.A.S. C4 buvo gana panašus į M.A.C. M48LS. Šis
pistoletas-kulkosvaidis buvo panaudotas Indokinijos kare.
Ketvirtąjį sudedamą pistoletą-kulkosvaidį sukūrė Manufacture National d’Armes de Tulle
(M.A.T.). M.A.T. 49 tapo žinomiausiu tokio tipo prancūzu ginklu, buvo pagaminta nemažai šio
modelio ginklų, jie buvo gaminami net iki 1963. Nors išoriškai šis ginklas buvo panašus į
M.A.C. M47-2 ir M48LS, tačiau jų konstrukcija stipriai skyrėsi. Pirmuosiuose ginkluose buvo
naudojama laisva spyna su uždelsimu, todėl jų konstrukcija buvo sudėtinga. M.A.T. buvo panaudota
laisva spyna be užlaikymo, tokia konstrukcija buvo ne tik paprastesnė ir patikimesnė, bet ir
pigesnė.
Penktąjį ginklą sukūrė Hotchkiss, jis vadinosi “Univresel”. Vienintelis panašumas į
M.A.C. M.A.S. ir M.A.T. sudedamus pistoletus-kulkosvaidžius buvo užlenkiami dėtuvės korpusas ir
buožė. Įdomiausias ginklo bruožas yra teleskopinis vamzdis, kurį buvo galima lengvai sustumti
į uoksą. Nors ir sudėtingos konstrukcijos, ginklas buvo patikimas, bet brangus. Jis buvo
naudojamas Indokinijoje, be to kelis ginklus nusipirko Venesuelos kariuomenė.
Šeštasis ir paskutinis prancūzų sudedamas pistoletas-kulkosvaidis yra M.G.D., dažniau
vadinamas P.M.9. Labai įdomi šio ginklo konstrukcija. Paprastai spyna juda lygiagrečiai
vamzdžiui. Paprastai, bet ne šiuo atveju. P.M.9 spyna yra smagratis sumontuotas ant ašies.
Gilzės išmetamos ne per ginklo šoną, o per viršų. Ši originali konstrukcija leido sudėto
ginklo ilgiui neviršyti 36,5cm. Sutrumpinus vamzdį, ilgis galėjo būti dar mažesnis. Pagrindinis
ginklo trūkumas buvo kaina, kuri dėl originalios konstrukcijos buvo itin didelė.
Amerikiečių sudedami pistoletai-kulkosvaidžiai
Amerikiečiai sudedamų pistoletų-kulkosvaidžių kūrimą pradėjo aštunto dešimtmečio
viduryje. Pirmasis užmaskuotų ginklų reikmę pastebėjo Juta Konoras (Utah Connor). Jis sukūrė
UC-9 (pasak kūrėjo UC reiškia po priedanga (Under Cover), bet tuo pačiu tai yra ir jo
inicialai). Konoras kūrė šį ginklą savigynai, bet matė jo pritaikymą ir policijos ar apsaugos
reikmėms. Toks ginklas leidžia žmogui būti gerai ginkluotam, bet neišsiskirti. Pagrindinės
savybes kurias turėjo turėti toks ginklas, Konoro manymu, turėjo būti nepastebimumas,
patikimumas ir paprastumas. Todėl UC-9 gali šaudyti tik nepertraukiama ugnimi. Kadangi tai turėjo
būti ginklas naudojamas tik išskirtiniai atvejais, gręsiant pavojui, jame nėra saugiklio.
Užlenkiama pistoletinė rankena gali atlikti saugiklio funkciją, jei ji atkabinama, šovinių
padavimas nebeįmanomas ir ginklas yra saugus. Gražinti rankeną į vietą užtrunka labai trumpai,
SIG ir Konoras manė, kad tai yra pakankama priemonė saugumui užtikrinti.
Saugiklis tokio tipo ginklui yra netgi trūkumas. Jei jau tenka naudoti šį ginklą, tai tik
neeiliniu atveju, o tada papildoma sekundės dalis saugikliui nuimti gali būti lemtinga.
UC–9 buvo tik prototipas, kuriuo susidomėjo Timas Biksleris, jis susisiekė su ginklų
gamintoju Deivu Boutmanu. Šiam taip pat patiko Konoro prototipas ir jis sutiko gaminti šiuos
ginklus savo dirbtuvėje. Buvo padaryti kai kurie pakeitimai ir dienos šviesą išvydo M21 (tai
buvo 21 Boutmano dirbtuvėje pagamintas ginklas). M21 buvo gaminami iki 1986 metų, iš viso buvo
pagaminti devyni ginklai.
M21, nuo UC–9 skyrėsi geresniu dėtuvės ir buožės užrakinimo mechanizmu, ir geresniu
vamzdžio tvirtinimu. Teoriškai M21 yra taiklesnis už savo pirmtaką, tačiau jo išrinkimas yra
kiek sudėtingesnis.
Abiejų ginklų užvedimo rankena yra apatinėje priekinėje uokso dalyje. Šaudant ji nejuda,
todėl yra atrama pirštams.
UC–9/M21 naudojama patobulinta UZI spyna. UZI greitošauda yra 650 šūvių per minutę, o
UC–9/M21 siekia 800. Iš UZI buvo pasiskolinta ne tik spyna, bet ir dėtuvė, ji naudojama
nepakeista.
UC–9/M21 paruošimas šaudymui yra labai greitas ir paprastas, jį aprašyti užtunka daug
ilgiau nei atlikti. Ginklas paruošiamas šaudymui maždaug per tris sekundes. Dešine ranka
laikydami už uokso, kaire ranka paimkite už buožės ir patraukite žemyn, tada pasukite ją
180, kol ši užsirakins reikiamoje vietoje. Patraukite pistoletinę rankeną su dėtuve žemyn
ir atgal, kol ši užsirakins reikiamoje vietoje. Toliau reikia patraukti užvedimo rankeną atgal
ir ginklas paruoštas šaudymui.
Ginklo sudėjimas yra toks pats paprastas. UC–9/M21 neįmanoma sudėti, jei spyna yra
užvesta, todėl pirma reikia išimti dėtuvę, ir šovinį iš lizdo, jei jis ten yra. Įsitikinus,
jog lizde tikrai nėra šovinio reikia nuspausti nuleistuką. Nenorint be reikalo daužyti spynos,
prieš paspaudžiant nuleistuką, reikia patraukti užvedimo rankeną atgal, tada paspausti
nuleistuką, ir po truputį atleisti užvedimo rankeną. Įdėjus dėtuvę ir atrakinus pistoletinę
rankeną, ji užlenkiama į priekį. Tada reikia atrakinti buožę ir ją taip pat užlenkti į
priekį.
Visgi Juta Konoras nebuvo vienintelis amerikietis supratęs tokio ginklo naudą. Tuo pačiu
metu savo prototipą kūrė ir Frensis Worinas (Francis Warin). Jie savo ginklus kūrė atskirai ir
apie vienas kito darbus sužinojo, kai prototipai jau buvo baigti. Worino ginklą užpatentavo ARES
korporacija. Konoras savo ginklą labiau norėjo pritaikyti savigynai, o Worinas jėgos
struktūroms. ARES paraišką patentui padavė 1984 balandžio antrą, jis buvo patvirtintas 1986
gruodžio antrą, Konoras paskutinį savo pistoletą–kulkosvaidį pagamino 1986 balandžio
devynioliktą. Taigi jie dirbo visai tuo pačiu metu. Jų abiejų reikalavimai sudedamam
pistoletui–kulkosvaidžiui buvo panašūs, todėl nenuostabu, jog ginklai gavosi panašūs.
Visgi buvo ir skirtumų ARES FMG turėjo saugiklį, antrasis prototipas – galimybę šaudyti
papliūpomis po tris. UC–9/M21 spyna buvo paprastesnė. Plačiau apie ARES FMG parašysiu kitame
straipsnyje.
Rusų sudedami pistoletai–kulkosvaidžiai
Rusų sukurtas sudedamas pistoletas–kulkosvaidis pavadintas PP-90. Panašumai tarp PP-90 ir
ARES FMG stebinantys. Manau galima drąsiai teigti, kad rusai nukopijavo ARES FMG ir padarė kelis
pakeitimus. Tam nereikėjo įdėti daug pastangų, nes JAV patentų aprašai yra lengvai prienami
bent kam. Rusai tikėjosi nemažai uždirbti iš šio ginklo, jo kaina siekė vos 280JAV dolerių.
PP-90 buožė yra beveik identiška ARES FMG buožei. Sudėtų ginklų išmatavimai yra tokie patys.
Jei PP-90 nebuvo nukopijuotas, tai yra tiesiog neįtikėtinas sutapimas. PP-90 brošiūroje
nurodoma, kad viso ginklo ilgis yra 1,6 colio mažesnis nei ARES FMG, o tai labai keista turint
omenyje, kad sudėtų ginklų matmenys vienodi. Neaišku ar tai klaida brošiūroje ar taip yra iš
tikrųjų, nes PP-90 nebuvo pateiktas įvertinimui. Teigiama, kad PP–90 svoris perpus mažesnis
už M21. Vėlgi neaišku ar tai klaida, ar tikras faktas, ar sąmoningas faktų iškraipymas.
PP-90 nėra visiška ARES FMG kopija, buvo padaryta pakeitimų. Rusų pistoletas–kulkosvaidis
turi taikiklių sistemą tinkančią naudoti iki 100m atstumu. Užvedimo rankena yra spynos gale ir
baigiasi kabliu, už kurio lengva ją traukti. PP-90 naudojamas Makaravo 9X18 šovinys (PP-–90M1
pakeistas į 9X19), o ARES FMG ir UC–9/M21 galingesnis 9X19 Parabellum. PP–90 dėtuvė yra kiek
mažesnė, joje telpa 30 šovinių. PP–90 nėra saugiklio ir galimybės šaudyti papliūpomis po
tris, nes konstruktorių manymu tai tiesiog nereikalinga. Ginklas veikia laisvos spynos principu.
Nors PP–90 buvo tiekiamas kai kurioms jėgos struktūroms, šiuo metu šie ginklai renka dulkes
sandeliuose, nes jie visiškai nepateisino vilčių. Daugelis pabrėžia, kad ginklas buvo itin
nepatogus naudoti ir nešioti.
Visi šie ginklai gana panašūs, bet kiekvienas turi privalumų, kurių neturi kiti. Manau
šiuolaikinis sudedamas pistoletas–kulkosvaidis turėtų turėti geriausias visų šių ginklų
savybes. Jo spyna būtų vienos dalies kaip UC–9/M21, dėtuvė būtų atlenkiama spyruoklės
pagalba kaip ARES FMG. Užvedimo rankena būtų pasiskolinta iš PP–90. Naujasis ginklas
neturėtų saugiklio, būtų palikta tik galimybė šaudyti nepertraukiama ugnimi.
Nelabai realu, kad artimiausiu metu kas nors imtųsi kurti naują sudedamą
pistoletą–kulkosvaidį. Nei vienas jų nesulaukė pasisekimo. Nors yra ir idėja ir techninės
galimybės sukurti labai gerą sudedamą pistoletą–kulkosvaidį, trūksta turbūt svarbiausio
šiais laikais dalyko – paklausos.
|
