|
...arba ko taip ir nepamatė amerikiečiai
Apskritai šio lėktuvo istorija prasideda gūdžiais 1937- aisiais, kai „Messerschmitt“
RLM (Reichsluftfahrtministerium) užsakymu pradėjo projektuoti keturių variklių rekordinio
skrydžio nuotolio lėktuvą, kuris, reikalui esant, galėtų būti naudojamas strateginei
žvalgybai. Tačiau prasidėjus Antrajam Pasauliniui, firmai buvo ne iki rekordinių lėktuvų,
kadangi jos gamybiniai pajėgumai buvo užkrauti Me-109 ir Me-110 gamyba, juolab kad ir iš
ministerijos buvo gautas nurodymus sustabdyti projektavimo darbus.
Tačiau apskritai RLM šios idėjos neužmiršo ir neatmetė strateginio bombonešio sukūrimo
galimybės tam atvejui, jei JAV paskelbtų karą Vokietijai. Buvo laikoma, kad tokių skrydžių
poveikis amerikiečiams būtų daugiau moralinis- na, iš tiesu, įsivaizduokite jausmą savimi
pasitikinčio Niujorko gyventojo, kuris yra įsitikinęs, kad jei karas kažkur ir vyksta, tai tik
ne Amerikoje, pamačius danguje vieną kitą grandį keturmotorių bombonešių su, deja, ne
baltomis žvaigždėmis, o kryžiais...
Taigi buvo paskelbtas konkursas lėktuvui, galinčiam perskristi Atlanto vandenyną ir atgal be
kuro papildymo- jokių papildomų reikalavimų paskelbta nebuvo. Savo projektus pateikė Focke-Wulf,
Junkers bei Messerschmitt firmos. Focke-Wulf pristatė projektą Fw 300A- keturmotorį bombonešį,
šiaip jau kurtą kaip tolimųjų reisų keleivinis lėktuvas, o Junkers pasiūlė Ju 290- galima
sakyti, padidintą Ju 90 versiją.
Messerschmitt projektas Me 264 skyrėsi nuo šių dviejų savo naujumu ir „grynomis“,
„nulaižytomis“ aerodinaminėmis formomis. Taigi Aviacijos ministerija, tuomet dar vadovaujama
generolo E. Udett‘o, užsakė tris bandomuosius Me 264 ir 30 serijinių lėktuvų.
Tačiau ateitis pasirodė ne tokia šviesi- Aviacijos ministerija pradėjo stipriai abejoti
tokio tipo lėktuvų reikalingumu. Tam be jokios abejonės turėjo įtakos ir šios ministerijos
vadovo pasikeitimas- 1941 m. lapkričio 17d. E.Udett‘ui nusišovus, jį pakeitė generolas-
feldmaršalas E.Milch‘as, kuris buvo žinomas kaip strateginių bombonešių priešininkas,
tačiau palaikantis vidutinio bombonešio idėją. Darbai buvo tęsiami, tačiau nebuvo jokios
kalbos apie prioritetinį programos statusą, papildomą personalą ir pan. Prof. W.
Messerschmitt‘as turėjo panaudoti visą savo įtaką bei ryšius kad išsaugotų bent užsakymą
trims bandomiesiems lėktuvams.
Prototipai
Prototipai buvo pradėti gaminti 1941 m. Noi-Ofine netoli Ulmo.
Buvo pagaminti trys Me-264 prototipai- V1, V2 ir V3, iš kurių tik vienas- pats pirmasis V1
pakilo į orą.
Me 264 V1 (RE+EN). Jis buvo pabaigtas 1942 m. gale. Varikliai buvo sumontuoti tokie, kokie
buvo po ranka- skysčiu aušinami Jumo 211J-1, kurių gondolos ir radiatoriai liko nuo Junkers
Ju-88A-4. Variklių galia- 1340 AG kilimo metu ir 1060 AG 6000m aukštyje.
Fiuzeliažas- monokokas iš trijų sekcijų- įstiklintos priekinės, centrinės, kurioje buvo
bombų liukai, praėjimai ekipažui ir poilsio skyrius bei užpakalinės sekcijos, kurios gale buvo
stebėtojo postas.
Sparnas- vieno lonžerono, su gana dideliu priekinės briaunos strėliškumu ir su tiesia
užpakaline briauna, kurią visą sudarė užsparniai ir eleronai. Atmetus tūrį, kurį užemė
įtraukiamos į šoną šasi dalis, beveik visą sparną užemė apsaugoti 13800 l ir neapsaugoti
5800 l talpos kuro bakai.
Lėktuvas turėjo nunešti iki Niujorko 1800 kg bombų aukštyje, nepasiekiamame priešo
naikintuvų, todėl gynybinės ginkluotės numatyta nebuvo.
Pirmasis naujojo bombonešio skrydis įvyko 1942m. gruodį. Nors tai nebuvo pilnavertis kovinis
lėktuvas, o daugiau bandymų stendas su palyginti silpnais varikliais, jo bandymų rezultatai buvo
labai neblogi. Tačiau tuo tarpu įvyko dar vienas įvykis- JAV iš tiesų įsitraukė į karą ir
RLM Technikos departamente buvo suformuota nauja Amerikabomber‘io koncepcija- su sustiprinta
gynybine ginkluote, padidintu nešamų bombų svoriu. Kadangi tokie reikalavimai turėtiems
varikliams buvo per dideli, pradėta projektuoti lėktuvus su šešiais varikliais vietoj keturių.
Tos firmos, kurios dalyvavo pirmajame konkurse, pateikė naujus projektus- tai buvo Focke-Wulf Ta
400, Junkers- Ju-390, Messreschmitt- Me264B.
Technikos departamentas konkurso nugalėtoju paskelbė Ju-390, kadangi jis buvo kurtas jau
gaminto Bernburge Ju-290 pagrindu ir šių lėktuvų konstrukcija buvo panaši. W.Messerschmitt‘ui
buvo pasiūlyta perdaryti savo Me-264 antrąjį ir trečiąjį prototipus į... jūrinius
žvalgybinius lėktuvus.
Me 264 V2 ir V3. Technikos departamento reikalavimai naujam lėktuvui buvo gauti tik 1943m.
kovo mėnesį- pagal juos Me-264 turėjo gauti kitus variklius- keturiolikos cilindrų BMW-801D su
forsavimo sistema GM-1, buvo numatyta gynybinė ginkluotė. Šis prototipas turėjo būti
šarvuotas- šarvai dengė ekipažo kabiną, šaulių bokštelius, variklius- bendras šarvų svoris
siekė 1000 kg. Taip pat buvo numatyta daug papildomos įrangos- fotografinės įrangos montavimo
galimybė, skyriai radijoplūdurams, apšviečiančioms bomboms. Visą šią gražią viziją buvo
numatyta įgyvendinti V3 prototipo pavidalu, tuo tarpu kai V2 prototipas buvo gaminamas
nesiskiriantis nuo V1. Tačiau V2 taip ir neteko pakilti į dangų- 1943m. gale jis žuvo
sąjungininkų bombardavimo metu, būdamas jau paruoštas skrydžių bandymams. V3 buvo po truputį
montuojamas- jo sparnai kaip ir numatyta, buvo pailginti nuo 39m iki 43m, sumontuota gynybinė
ginkluotė- priekinis ir užpakalinis bokšteliai su 13mm kulkosvaidžiu MG-131 ir 20mm patrankėle
MG-151 atitinkamai. Vienas MG-131 stovėjo priekiniame ekipažo „akvariume“, du- šoninėse
fiuzeliažo pozicijose, o fiuzeliažo apačioje- MG-151. Bombų skyriaus gale sumontuotos
automatinės kameros Rb 50/30, taip pat ten galima buvo pakrauti 2000 kg bombų. Jei kiltų
perkrautas lėktuvas, buvo galima naudoti papildomus ratus ant pagrindinių šasi bei šešis
raketinius greitintuvus su trauka po 1000 kg.
Tų pačių 1943m. birželį buvo sužinota apie Me-264 projekto uždarymą. Greičiausiai
priežastis buvo tame, kad Karinių jūrų pajėgų vadovybė patvirtino priimsianti ginkluotėn
Focke- Wulf projektą Ta-400, o kol jis bus pradėtas gaminti (ne anksčiau 1946m.) jūrinei
žvalgybai ir povandeninių laivų palaikymui naudoti lėktuvus, kurie tuo metu jau buvo gaminami-
Ju-290, He-177, Ju-390. Pritrenktas W.Messerschmitt‘as pabandė susitikti su pačiu A.Hitler‘iu
ir tai jam pavyko 1943m. liepos 8 dieną. Susitikimo metu fiureris pažadėjo savo paramą Me-264
projektui, tačiau tik kaip jūriniam žvalgybiniam lėktuvui. Kitą dieną aviacijos inspektorius
E.Milch‘as leido pagaminti tris Me-264 tyrimų tikslams. Pagal W.Messerschmitt‘ą, 1943m. spalio
mėnesį buvo paruoštos detalės penkių Me-264 surinkimui, tačiau tuo metu Me-264 surinkimas buvo
perkeltas ir Augsburg‘o į Gersthofen‘ą, kadangi gamybinių pajėgumų reikėjo Me-410 gaminti.
Tai buvo galo pradžia- jau spalio gale E.Milch‘as pareikalavo nutraukti darbus prie Me-264
projekto, visas pajėgas permetant prie Me-262 gamybos.. Beje, greit buvo sustabdyti darbai ir prie
Ta-400, kadangi Focke-Wulf turėjo daug svarbesnių darbų- reikėjo gaminti greičiau ir daugiau
Fw-190D bei Ta-152.
Buvo atliekami projektavimo darbai ir su kitais Me-264 variantais- daugiausia „žaidžiant“
su varikliais- popieriuje „skraidė“ Me-264 su šešiais DB-603 varikliais, su keturiais
Jumo-213, keturiais BMW-801E arba G ir dar dviem turboreaktyviniais Jumo-004, keturiais BMW-801TG
ir dar dviem turboreaktyviniais BMW-018, egzistavo net variantas su dviem turbosraigtiniais BMW-028
varikliais. Tačiau kaip ir reikėjo tikėtis, visi šie variantai taip ir liko popieriuje, kadangi
už konstruktorių biurų langų jau brėško 1944m. pavasaris- pavasaris, kai visos starteginės
žaliavos, visi rezervai jau buvo metami Reicho gynybai, o ne naujų puolimo ginklų kūrimui...
Me-264 programa buvo galutinai sustabdyta, nespėjus pagaminti ir Me-264 V3.
Bene įdomiausias eksperimentas turėjo būti atliktas su Me-264 V1, kuris, uždarius
programą, buvo perduotas Osermaschinen GmbH, kur lėktuve turėjo būti sumontuota garo turbina,
išvystanti 6000 AJ prie 6000 aps/min. Ši turbina turėjo sukti 5,3m diametro sraigtą 400- 500
aps/min arba 2m diametro sraigtą 6000 aps/min. Turbinos kuras- benzino ir anglies dulkių mišinys
(65 proc. anglies dulkių ir 35 proc. benzino). Tačiau Me-264 V1 buvo subombarduotas dar nespėjus
pakilti į orą su eksperimentiniu varikliu...
|
