|
Pistoletas kulkosvaidis – tai automatinis artimojo
mūšio šaunamasis ginklas, sukonstruotas šaudyti pistoleto šoviniais. Jo konstrukcijos ir
kovinės savybės vienija pistoleto portatyvumą ir kulkosvaidžio ugnies nenutrūkstamumą.
Pistoletas kulkosvaidis yra asmeninis, šaudantis pavieniais šūviais ir šūvių serijomis,
patogus nešiotis ir nepakeičiamas artimame mūšyje (mieste, miške, tranšėjose, pastatuose)
ginklas. Jo taikymo nuotolis, kulkos kaunamoji galia ir kliudymų tankumas didesnis nei pistoleto,
bet kur kas mažesnis už automatinio šautuvo.
Pirmąjį pistoleto kulkosvaidžio pavyzdį 1915m.sukūrė italas Revelli. Tai buvo du sujungti
kulkosvaidžiai šaudantys pistoleto šoviniais. Ta ginklas turėjo tokius pagrindinius trūkumus:
per didelę greitošaudą (iki 2000 šūvių per minutę), dėl to greitai kaisdavo vamzdžiai,
mažą taiklumą ir didelį svorį (6kg).
1918 m. Vokietijoje pasirodė Bergmano pistoletas kulkosvaidis. Šio ginklo sandaros principas,
matmenys ir mechanizmai beveik be pakeitimų vėliau buvo naudojami įvairiose šalyse, sudarant
naujus pistoletų kulkosvaidžių pavyzdžius. Rusų konstruktoriaus Tokarevo pirmasis bandomasis
pistoletas kulkosvaidis pasirodė 1927m.
Nuo 1930 metų pradžios pistoletai kulkosvaidžiai pradėjo sparčiai vystytis, buvo sukurta
daug nepanašių vienas į kitą to tipo ginklų, bet savo veikimo ir sandaros principais beveik
nesiskiriančių vienas nuo kito, nes visi konstruktoriai naudojo šovinius su nedidele atatrankos
jėga.
Iš jų verta paminėti tokius to meto pistoletus kulkosvaidžius: vokiečių MP38 ir MP40,
rusų Degteriovo (PPD) (1934 ir 1940), Špagino (PPŠ) ir Sudajevo (PPS), amerikiečių M3, anglų
„Stein“, suomių „Suomi“.
Pistoletai kulkosvaidžiai buvo plačiai naudojami antrajame pasauliniame kare, duodami
galimybę sudaryti didelį ugnies tankį 150-200 metrų nuotoliu.
Pasibaigus karui NATO šalių kariuomenėse pistoletais kulkosvaidžiais pasiliko apginkluotos
oro desanto dalys, kovos mašinų komandos ir kt.
Šiuolaikiniai pistoletai kulkosvaidžiai sukonstruoti taip: vamzdis ilgesnis už pistoleto,
bet trumpesnis nei šautuvo, sujungtas su uoksu, kurio viduje yra masyvi spyna, grąžinamoji kovine
spyruoklė, paleidžiamasis smogiamasis mechanizmas. Vamzdžio paviršius lygus, dažnai įmovoje su
skylėmis ventiliacijai.
Paleidžiamasis smogiamasis mechanizmas gali turėti keitiklį leidžiantį šaudyti pavieniais
šūviais, serijomis, įjungti saugiklį, o kai kurių pistoletų kulkosvaidžių modelių keitiklis
reguliuoja šaudymo tempą. Šoviniai paduodami iš įvairių formų dėtuvių, prijungiamų prie
ginklo iš apačios, viršaus ar šono. Taikikliai įvairūs – nuo pastoviųjų iki sektorinių
šautuvo taikiklių, bet dažniausiai vadinamieji permatomieji, sudaryti iš dviejų, skirtų
šaudyti įvairiais nuotoliais, skirtingo aukščio skydelių su išpjovomis ar skylutėmis.
Naudojami vienaip ar kitaip sudaryti kompensatoriai ir laibgalio stabdiklis, kurie mažina šūvių
sklaidą šaudant serijomis, tuo gerinant taiklumą.
Apsodai įvairių formų, o buožės įvairaus dydžio ir išvaizdos, sudedamosios arba
ištraukiamos.
Nors pistoletai kulkosvaidžiai yra įvairių formų, jų automatikos principas beveik vienodas
– laisvos spynos atatrankos jėgos panaudojimas. Tik reti pavyzdžiai turi pusiau laisvas spynas.
Iššaunama irgi beveik vienodai, paruošto šaudyti pistoleto kulkosvaidžio šovinys būna ne
šovinio lizde, o dėtuvėje, spyna atitraukta, galinėje padėtyje (atidaryta). Spyna iš esmės
yra daužiklis, bet labai masyvus, todėl ne tik sudaužo šovinio kapsulę, bet atlieka ir kitas
funkcijas – išstumia iš dėtuvės šovinį ir įstumia jį į šovinio lizdą, savo mase uždaro
vamzdžio kanalą, po šūvio ištraukia ir išmeta tūtą.
Kai kuriose sistemose naudojamasis išstūmimo principas, kai šovinys visiškai įstumiamas į
šovinio lizdą, o kapsulė pramušama kiek anksčiau nei užsidaro spyna. To dėka, atatrankos
jėgai kažkokį momentą priešinasi kinetinė spynos energijos jėga, kuri nukreipta pirmyn.
Šaudant iš pistoleto kulkosvaidžio pavienių šūvių režimu taiklumui neigiamos įtakos
turi staigus masyvios spynos truktelėjimas, trikdantis taikymąsi dar iki šūvio momento, bet
kitokio principo mechanizmai sudėtingesni, o pavieniais šūviais iš pistoletų kulkosvaidžių
šaudoma retai, todėl šis trūkumas ignoruojamas ir toliau gaminamos paprastos sistemos.
|
