|
ANBO
Dažnas stebėdamas šiuolaikinius supernaikintuvus tokius, kaip F - 15 Eagle ,F - 22 Raptor
, Su - 27 , Mig - 35 net nepagalvoja , kad šiuolaikinių lėktuvų atsiradimas buvo sunkus ir
sudėtingas. Aviacijos istorijoje įrašyta daug garsių kūrėjų pavardžių - tarp jų ir Antanas
Gustaitis.
Antanas Gustaitis aviacijos tradicijas Lietuvoje tesė po Jurgio Duobkevyčiaus kuris
sukonstravo tris ,,Dobi'' tipo lėktuvus , kurie ir dabar svarbūs kaip pažangios techninės
minties pradžia.Beje, apie aviacijos pionieriaus J.Duobkevyčiaus lėktuvus rašė ir to meto
Europos spauda.
Antanas Gustaitis gimęs 1828 m. liepos 27 d. Marijampolės apskrities Obelinės
kaime.1916 m. baigęs Marijampolės gimnaziją, A.Gustait„is įstojo į Petrapilio susisiekimo
inžinierių instiutą , tačiau po metų buvo pašauktas į kariuomenę. Iš pradžių jis norėjo
pakliūti į aviaciją, bet , pabūgęs griežtų medicinos reikalavimų pasirinko Konstantinovo
artilerijos mokyklą. Jos nebaigė.
1919 m. A.Gustaitis grįžo į Lituvą.Čia sužinojo , kad buvęs karo lakūnas Kostas
Fogeliavyčius (1893 -1920 m.) Kaune renka jaunus vyrus į aviaciją.Nuvykęs nurodytu adresu , jau
rado Simą Stanaitį , Jurgį Duobkevyčių , būsimą akademiką Povilą Brazdžiūną ir kitus.
Gustaitis susidraugavo su J.Duobkevyčiumi. Pasak amžininkų abu buvo gabūs matematikai ir
kalboms.
Savo lėšomis įsigijo 30 AJ ,,Anzani" oruaušinama trijų cilindrų variklį.Tiek
,,arklių" galėjo pakelti tik lengvą sportinį lėktuvą. Plėtodamas tą idėją , A.Gustaitis
nesiekė ypatingų naujovių kaip J.Duobkevyčius. Stengdamasis sumažinti lėktuvo svorį
pasirinko žemasparnio monoplano variantą. Kad būtų mažesnis oro pasipriešinimas , padarė
aptakų liemenį. Sparnai - mediniai , aptraukti drobe.Liemuo - plieninių suvirintų vamzdžių.
Konstruktoriaus materialiai niekas nerėmė.
1925 m. liepos 14 dienos popietė. Aerodrome smalsuoliai, žindodami, jog tai A.Gustaičio
darbas, apžiūrinėjo mažą, baltai dažytą lėktuvėlį ir svarstė įvairiai.
- Silpnutis .Toliau kaip iki pažaislio tikriausiai netesės, - girdėjosi balsų.
Abejonėms būta pagrindo. Mat V. Šenbergas neseniai buvo sukonstravęs liektuvą, kuris,
deje, į orą ir nepakilo.
paruošiamieji darbai baigti. A.Gustaitis sėda į lėktuvą. Sugaudžia variklis.Trumpas
įsibėgėjimas, ir aparatas atsiplėšia nuo žemės.Apsukęs keletą ratų aplink aerodromą,
nutūpęs žurnalistams pareiškė :
- Motoras pigus ir padėvėtas.Jei pirmą kartą pakildamas šito nepajutau, tai dabar,
lėktuvui skrendant 143 km/h greičiu galutinai tuo įsitikinau.
Aviacijos veteranas, prof. Jonas Mikėnas prisimena:
- Teko ir man juo paskraidyti.Pirmasis Antano Gustaičio lėktuvas buvo gana vykęs. Lengvas ,
pavaldus, net aukštojo pilotažo figūras atlaikydavo! Pats konstruktorius juo buvo nuskridęs į
Rygą. Vėliau savo ,,pirmagimį" pavadino ANBO. Girdi - Antanas Nori Būti Ore - aiškindavo
užklausus, kodėl toks keistas vardas.
ANBO - 1 išliko iki mūsų dienų. Dabar eksponuojamas Lietuvos Sportinės Aviacijos
muziejuje Kaune.
Po sėkmingo debiuto A. Gustaitis išvyko į Paryžiaus aukštąją aeronautikos - vieną
seniausių Europoje aviacijos mokyklų, turėjusią labai gerą vardą. Prancūzija tuo metu
garsėjo ne tik madomis, etiketu, bet ir konstruktoriais H. ir M. Farmanais, L.Bleriu, Ž. Ginemaru,
broliais G. ir Š. Vuazenais, pelniusiais šlovę Europos skrydžių padangėje. Paryžiuje A.
Gustaitis parengė lengvo dviviečio treniruočių lėktuvo ANBO - II projektą. Į Lietuvą
atsiuntė brėžinius ir prašė aviacijos viršininko sutikimo statyti ANBO - II aviacijos parko
dirbtuvėse. 1927 m. gryžęs atostogų, vadovavo statybai. Rudenį paties konstruktoriaus
pilotuojamas ANBO -II pakilo į orą. Komisija nustatė, jog lėktuvu ANBO - II , 60 AJ varikliu ,
pasiekusiam 155 km/h greitį, yra visiškai įmanoma ruošti lakūnus , o konstrukcijos atsparumas
leidžia daryti net aukštojo pilotažo figūras.
Paryžiuje A.Gustaitis suprojektavo dar galingesnį , 120AJ varikliu , mokymo ir
treniruočių lėktuvą ANBO - III. 1929 m. įgijęs aviacijos inžinieriaus diplomą , grįžta į
Lietuvą ir imasi organizuoti ANBO -III serijinę gamybą. Tuometinių aviacijos parko dirbtuvių
paskirtis buvo remontuoti sugedusius lėktuvus. 1923 m. pradėta gaminti medinius propelerius. Šiam
darbui vadovavo jaunesnysis inžinierius Adamčikas , I pasaulinio karo metu turėjęs propelerių
dirbtuvę Maskvoje. Tada lėktuvų gamybai trūko priemonių ir specialistų. Todėl naujasis
dirbtuvių vadovas A. Gustaitis kvietėsi nagingus vaikinus ir mokė naujo amato - konstruoti
lėktuvus. Variklius, navigacijos prietaisus pirkdavo užsienyje.
1930 m. buvo pagaminti pirmieji trys ANBO - III lėktuvai (varikliai 120 AJ, didžiausias
greitis - 180 km/h). 1929 - 30 m. pagaminti 9 ,,Anbukai" , iš jų šeši su galingesniais, 150 AJ
varikliais.
Lakūnai greit patyrė, kad ANBO - III ,,griežtas" net menkiausioms pilotavimo
klaidoms.Ypač tupiant, neišlaikius nustatyto greičio, virsta per sparną. O mokiniams nepaprastai
sunku jį suvaldyti. Atsižvelgdamas į tai konstruktorius ėmėsi kurti kitą tokios pat paskirties
lėktuvą ANBO - V. Konstrukcijos pagrindu vėl pasirinko aukštasparnį, mišrios medžio, metalo
konstrukcijos monoplaną. Šis lėktuvas pavyko : variklio galingumas 140 AJ , skridimo greitis 180
km/h , ore pastovus ir paprastas valdyti.Jį buvo taip paprasta valdyti, kad pilotai juokaudavo,
esą ANBO - V gali skristi ir nevaldomas.
Nuo 1936 m. aviacijos dirbtuvėse imta gaminti patobulintus ANBO - V lėktuvus - ANBO - 51
,(1936 - 1940 m. - iš viso 10 vienetų). Šių lėktuvų liemuo buvo ilgesnis , aukštesni
važiuoklės spyriai ir galingesnis, 160 AJ variklis, juo buvo galima pasiekti 210 km/h greitį.
ANBO - 51 tapo pagrindinių jaunų lakūnų mokymo lėktuvu. Paskraidę savarankišai su 51 -uoju ,
kursantai būdavo persodinami į ANBO - III. Nesugebėjusius jį suvaldyti šalindavo iš mokyklos.
Iš užsienio aviacinės spaudos Antanas Gustaitis žinojo, jog to meto aviacijoje
aerožvalgyboje daugiausiai buvo naudojami dviviečiai vieno variklio 250 - 300 km/h greičio
monoplanai. Konstruodamas ANBO - IV , konstruktorius nesiekė rekordų.Jis tik stengėsi , kad
naujasis lėktuvas nebūtų prastesnis už kitus tokio tipo užsieninius lėktuvus. Konstrukcijos
pagrindu A.Gustaitis pasirinko aukštasparnį monoplaną. Medinės konstrukcijos sparnai,
diuraliuminio vamzdelių liemuo , dengtas drobe , kabinos atviros. Pirmoji pilotui, antra žvalgui.
Plati, be ašies važiuoklė su hidrauline amortizacija, ratuose įtaisyti stabdžiai (tuo metu buvo
gana daug lėktuvų kurie su gale esnčiu ,,kyliu" ardavo areodromus). Prototipas buvo 450 AJ
galingumo ,,Wasp" variklis. Paties konstruktoriaus pilotuojamas ANBO - IV į padangę į orą pakilo
1932 m. lipos 1 dieną. Lėktuvas pasiekė 245 km/h greitį. Į 5000 m aukštį kilo 22 minutes.
Nors lyginant su kitais to meto panašiais lėktuvais, ANBO - IV techniniai duomenys visai neblogi,
tačiau konstruktorius pritaikęs galingesnį Bristol ,,Pegasus" II-L 2 anglišką 580 AJ
variklį, pasiekė didžiausią - 305 km/h greitį. Lėktuve buvo įrengta radio ryšio aparatūra,
automatinis aerofoto aparatas. Prietaisų lentoje- magnetinis indukcinis kompasas, giroskopinė
posūkio - pokrypio rodyklė, variometras ir kiti navigacijos bei variklio kontrolės prietaisai.
Šiandien 300 km/h greitis nieko nebestebina, o tąsyk ką rašė spauda :
,, Greičio atžvilgiu ANBO - IV viršija visų mūsų ir kaimynų turimus šio tipo
lėktuvus. ANBO - IV, be greičio , pasižymi tuo, ko trūksta panašios paskirties žinomiems
pasaulyje lėktuvams - mažu tūpimo greičiu. Lėktuvui gana pakilti 40 m ilgio aikštelės "
Su 300 km/h greičio rodikliais A.Gustaitis ,,išplaukė į tarptautinius vandenis". SSRS
aviacijos žurnalas ,,Vestnik vozdušnogo flota" rašė : ,, Ką galima pasakyti , jog tokioje
skurdžioje Kauno aviacijos dirbtuvių bazėje pastatytas dvivietis žvalgybos lėktuvas ANBO - IV ,
kurio didžiausias greitis 310 km/h , t.y. atitinkantis geriausius tos klasės pasaulinius
pavyzdžius. Šią mašiną pagal licenzijas norima gaminti Estijoje ir Suomijoje"
1933 m. pradėta serijinė šių lėktuvų gamyba. Iki 1938 m. Kaune buvo pagaminti 22 tokie
lėktuvai. Pirmuoju šios serijos lėktuvu A. Gustaitis ir lakūnas V. Jablonskis nuskrido į
Rygą, Taliną ir Helsinkį . Mūsų šiauriniai kaimynai tokių lėktuvų nekonstravo , todėl juos
tiesiog stebino A. Gustaičio laimėjimai.
Po Dariaus ir Girėno skrydžio per Atlantą Lietuvos vardas nuskambėjo per pasaulį.
Išaugo ir mūsų aviacijos prestižas. 1934 m. birželio 25 - liepos 19 dienomis A. Gustaitis
surengė trijų ANBO -IV skrydį.Buvo nuskrista daugiau kaip 12000 kilometrų. Paskutinieji iš
ANBO-IV serijos buvo patobulinti lėktuvai ANBO-41. Jie buvo aprūpinti 870 AG varikliais, turėjo
trimenčius propelerius ir vystė 405 km/val greitį.Nuo 1934 m. gegužės 9 d. vadovavo Lietuvos
karo aviacijai. 1937 m. suteiktas brigados generolo laipsnis. Dėstė Karo aviacijos mokykloje, VDU
Technikos fakultete.
1938 metais A.Gustaitis pradėjo statyti dvivietį lengvą bombonešį ANBO-VIII. Pirmąjį
skridimą šiuo lėktuvu jis atliko 1939 metų rugsėjo 5 dieną.
1927 m. buvo vienu iš Lietuvos aeroklubo steigėjų, vėliau - jo vicepirmininku, garbės
nariu. Sudarė sąlygas Lietuvos jaunimui užsiiminėti sklandymu. Domėjosi muzika, šachmatais
(1922 m. tapo pirmuoju Lietuvos čempionu), mokėjo keletą užsienio kalbų. Aviacijos dirbtuves
pritaikė serijinei lėktuvų gamybai.
Prasidėjus Lietuvos okupacijai, paskirtas vadovauti Karo aviacijos likvidacijos komisijai.
1940 m. pabaigoje paleistas į atsargą. 1941 m. pradžioje dėstė VDU Statybos fakultete.
Nujausdamas gresiantį suėmimą, norėjo pasitraukti į Vakarus, tačiau bandant pereiti
Lietuvos-Vokietijos sieną sulaikytas ir 1941 m. spalio 16 d. Maskvoje sušaudytas.
Sukūrė dar: ANBO - VI kuris buvo tolesnis ANBO-III konstrukcijos išvystymas, kaip ir
pirmtakas, skirtas lakūnų treniruotėms, ryšiams ir taikinių vilkimui. 1933-1934 m. pastatyti
keturi vienetai; ANBO - VII ir 1937 metais pradėjo kurti naują lėktuvą ANBO - VIII. Tai
smogiamasis lengvo bombonešio paskirtį atitinkantis lėktuvas. Statyba pradėta 1938 m. gegužės
5 d., pirmąjį bandomąjį skridimą konstruktorius atliko 1939 m. rugsėjo 5 d. Skridimams
lėktuvas pasirodė pavaldus ir praktiškai patvirtino visus konstruktoriaus planuotus taktinius -
techninius duomenis.
Lėktuvas ANBO - VIII yra žemasparnis, mišrios konstrukcijos monoplanas. Liemens forma
suvirinta iš plonasienių diuraliuminio vamzdelių. Priekinė jo dalis dengta diuraliuminio skarda,
o toliau už kabinos liemuo dengtas drobe. Dviejų lonžeronų laisvai nešantys sparnai - medinės
konstrukcijos. Važiuoklė skridimo metu neįtraukiama. Oro pasipriešinimui sumažinti lėktuvo
važiuoklė dengta pračiuožikliais . Pagrindiniai važiuoklės ratai su stabdžiais, o
užpakalinis ratukas riedėjimo metu valdomas pedalais ir sukiojasi kartu su posūkio vairu. Tūpimo
greičiui sumažinti sparno apačioje įtaisytas aerodinaminis skydelis. Piloto ir žvalgo kabina
visa dengta organiniu stiklu. Lėktuvas turėjo anglišką "Bristol Herkules" oru aušinamą,
dviejų eilių žvaigždinį 14 cilindrų variklį. Kilimo metu variklis išvystė 1338 AJ , o
skridimo metu - 1100 AJ galingumą.
Propeleris - 3,7 m diametro, metalinis, keičiamo žingsnio.
ANBO vieni iš tobuliausių to meto lėktuvų pasulyje lyginami su tokiais lėktuvais
kaip britų ,,Gloster" ir prancūzų ,,Dewoitine".
Techninės charakteristikos :
ANBO-I ANBO-II ANBO-III ANBO-IV ANBO-41 ANBO-V ANBO-51 ANBO-VI ANBO-VIII
Viensparnis
žemasparnis
vienvietis
sportinis Viensparnis
aukštasparnis
dvivietis
mokomasis Viensparnis
aukštasparnis
dvivietis
mokomasis
žvalgybinis Viensparnis
aukštasparnis
dvivietis
žvalgybinis
lengvasis
bombonešis Viensparnis
aukštasparnis
dvivietis
žvalgybinis Viensparnis
aukštasparnis
dvivietis
mokomasis Patobulintas
ANBO-V
galingesnis
variklis
tvirtesni
sparnai Viensparnis
aukštasparnis
dvivietis
mokomasis Viensparnis
žemasparnis
dvivietis
lengvasis
(atakos
lėktuvas
Variklio galia (AG) 35 60 120 585 1010 85 160 185 930
Tuščioji masė (kg) 190 280 556 1360 1400 510 680 720 2300
Skraidymo masė (kg) 300 280 800 2200 2300 820 950 1080 3700
Sparnų ilgis (m) 10,00 10,72 10,55 13,20 13,24 11,35 11,35 10,60 13,50
Sparnų plotas (m2) 11,40 20,00 18,20 29,00 29,00 20,65 20,65 18,30 30,00
Fiuzeliažo ilgis (m) 5,75 10,72 6,50 8,84 8,84 7,30 7,30 7,25 9,50
Didžiausias greitis (km/h) 142 160 180 290 360 170 200 205 411
Aukščio riba (m) nd 3 500 4 500 8 000 8 000 4 000 4 000 4 500 9 000
|
